Pietų Korėjos prezidentas paskelbė „nepaprastąją karo padėtį“, kaltindamas šalies opoziciją parlamento kontrole ir simpatizavimu Šiaurės Korėjai.
Yoon Suk Yeol antradienį per televizinį instruktažą paskelbė žengsiantis žingsnį, kuriuo įteisinamas laikinas kariuomenės valdymas, sakydamas, kad tai labai svarbu ginant šalies konstitucinę santvarką.
„Skelbiu karo padėtį, kad apsaugočiau laisvą Korėjos Respubliką nuo Šiaurės Korėjos komunistinių jėgų grėsmės, kad išnaikinčiau niekšingas Šiaurės Korėją palaikančias antivalstybines jėgas, kurios plėšia mūsų žmonių laisvę ir laimę, ir apsaugoti laisvą konstitucinę įsakymas“, – sakė ponas Yoonas.
Kol kas neaišku, kaip šie žingsniai paveiks šalies valdymą ir demokratiją.
Pietų Korėjos naujienų kanalas YTN pranešė, kad opozicinė Demokratų partija, kuriai vadovauja Lee Jae-myungas, pareiškė, kad parlamentas bandys „anuliuoti“ prezidento karinę padėtį, rašo „Reuters“.
Šalies valdančiosios jėgos partijos lyderis Han Dong-hoonas karo padėtį pavadino „neteisinga“ ir pažadėjo jį blokuoti, rašo YTN.
Nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas 2022 m., J. Yoonas sunkiai pastūmėjo savo darbotvarkes prieš opozicijos kontroliuojamą parlamentą.
Jo konservatyvioji „People Power“ partija atsidūrė aklavietėje su liberalia demokratų partija dėl kitų metų biudžeto įstatymo projekto.
Ponas Yoonas taip pat atmetė raginimus atlikti nepriklausomus skandalų, susijusių su jo žmona ir aukščiausiais pareigūnais, tyrimus – sulaukė greitų ir griežtų politinių konkurentų priekaištų.
Karo padėtis paprastai yra laikina, tačiau ji gali tęstis neribotą laiką. Jis dažniausiai skelbiamas karo ir (arba) ekstremalių situacijų, pavyzdžiui, pilietinių neramumų ir stichinių nelaimių, metu.
Karo padėties įgyvendinimas gali turėti teisinių pasekmių, tokių kaip įprastų pilietinių teisių sustabdymas ir karinės teisės išplėtimas.