Ką Rusija mano apie Donaldo Trumpo planą įsigyti Grenlandiją? Na, o iš pirmo žvilgsnio – sunerimęs.
„Arktis yra mūsų nacionalinių interesų zona, mūsų strateginiai interesai“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, suabejojęs, paklaustas apie naujausius JAV prezidento pasisakymus.
Jo kalba atkartoja tą, kurią dažnai vartoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinaskai kalbama apie NATO istorinę plėtrą į rytus. „Strateginės įtakos zona“ paprastai reiškia „atsitraukti“.
Bet Donaldas Trumpas atsisakė atmesti panaudojo karinę jėgą, kad užgrobtų didžiausią pasaulio salą, ir atrodo, kad tai sukėlė Maskvą nervingumą.
„Labai akylai stebime gana dramatišką situacijos raidą, bet kol kas, ačiū Dievui, pareiškimų lygmenyje“, – sakė P. Peskovas.
Naujausia Ukraina:
Bidenas pristato Kijevo postūmį prieš palikdamas pareigas
Kremliaus susirūpinimas nestebina, turint omenyje Arkties ekonominę ir geopolitinę reikšmę Maskvai.
Nuvažiavęs daugiau nei 15 000 mylių, Rusija turi ilgiausią Arkties pakrantę, o dėl didžiulių regiono naftos ir dujų atsargų jis itin svarbus šalies energijos tiekimui.
Klimato kaita dar labiau padidino jos svarbą, o tirpstantis ledas daro Rusijos Arkties pakrantę besiglaudžiantį Šiaurės jūros kelią vis gyvybingesnį.
Maršrutas siūlo sezoninį trumpąjį maršrutą tarp Europos į Aziją, kuri labai traukia didžiąsias prekybos jėgas, tokias kaip Kinija, todėl Rusija įsipareigojo per ateinantį dešimtmetį į maršrutą investuoti 30 mlrd.
Tačiau galimybes lydi rizika.
Išrinkto prezidento Donaldo Trumpo planus Kremlius „labai atidžiai“ stebi. Nuotrauka: AP
Rusija yra vienintelė NATO nepriklausanti Arkties valstybė, o tirpstantis ledas reiškia, kad ji vis dažniau savo Arkties sieną vertina kaip pažeidžiamumą. Štai kodėl ji ten vėl atidarė daugiau nei 50 sovietmečio karinių postų, taip pat atnaujino radarų sistemas ir modernizavo Šiaurės laivyną.
Tokioje aplinkoje JAV bandymas įgyti daugiau Arkties teritorijos (net jei tai būtų iš kitos NATO narės) būtų vertinamas kaip provokacija. Vienas Rusijos įstatymų leidėjas išreiškė nuogąstavimus, kad Grenlandija taps JAV strateginių bombonešių namais.
Skaityti daugiau:
Kodėl Trumpas nori Grenlandijos?
Analizė: Trumpo grasinimai gali išbandyti NATO
1812 m. karo su Kanados grėsmėmis aidai
Donaldas Trumpas jaunesnysis šią savaitę lankėsi Grenlandijoje. Nuotrauka: Reuters
Bet toks yra visuomenės atsakas iš Rusijos. Ar privačiai reakcija gali būti kitokia? Darant prielaidą, kad tai nepasiteisins, Grenlandija pasiūlymas iš tikrųjų gali būti naudingas Maskvai.
Pirma, tai gali sukelti nesutarimų NATO viduje. Užuot kovoję kaip vienas, jie galėtų kovoti tarpusavyje.
Galbūt dar svarbiau yra tai, kad jis išreiškia ekspansinę politiką, tokią, kokią Rusija šiuo metu praktikuoja Ukraina.
Todėl tai galėtų padėti Vladimirui Putinui bandyti įteisinti savo kaimyno invaziją, argumentuodamas: „Jei JAV nori pretenduoti į teritoriją vardan nacionalinio saugumo, tai kodėl mes negalime?