Lietuvos bankas: aktualūs statistiniai duomenys – atnaujintose statistikos iliustracijose

Statistikos duomenų iliustracijose vaizdingai ir aiškiai pateikiama vartotojams Lietuvos banko sudaromos statistikos įvairių sričių – finansinių sąskaitų, mokėjimų balanso, indėlių ir paskolų bei skolos vertybinių popierių (SVP) – aktualūs rodikliai ir jų raida.

Lietuvos namų ūkiai 2024 m.

• • Lietuvos namų ūkių turimas finansinis turtas pasiekė beveik 84 mlrd. Eur ir daugiau kaip tris kartus viršijo jų įsipareigojimus.

• • Didžiausią finansinio turto dalį sudarė indėliai bankuose (31 %).

• • Didžiausią finansinių įsipareigojimų dalį sudarė būsto paskolos (54 %).

• • Namų ūkių skola pasiekė 17,3 mlrd. Eur, iš jų būsto paskolos sudarė 13,3 mlrd., paskolos kitiems tikslams – 4 mlrd. Eur.

• • Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, vienam Lietuvos gyventojui ir finansinio turto (29, 1 tūkst. Eur), ir skolos (6 tūkst. Eur) teko daugiau nei Latvijos (atitinkamai 24,7 tūkst. ir 4,2 tūkst. Eur), bet mažiau nei vienam Estijos gyventojui (atitinkamai 39,3 tūkst. ir 10,8 tūkst. Eur).

Lietuvos namų ūkių iliustracijos

Išorės sektoriaus statistika 2024 m.

• • Einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas (1,9 mlrd. Eur).

• • Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 47 ir 46 %) sudarė transporto paslaugos.

• • Tarptautinių investicijų balansas rodo, kad turimas Lietuvos turtas užsienyje šiek tiek (0,4 mlrd. Eur) viršijo įsipareigojimus užsieniui.

• • Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje metų pabaigoje sudarė 38,2 mlrd., Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje – 11,9 mlrd. Eur. Marketingo paslaugos.

• • Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo didžiausia (60,9 mlrd. Eur). Tekstų rašymas ir turinio kūrimas.

Išorės sektoriaus statistikos iliustracijos

Namų ūkių paskolos, indėliai ir jų palūkanų normos 2020–2024 m.

• • Iliustracijos papildytos užstatu užtikrintų paskolų būstui įsigyti palūkanų normų kreive.

• • Namų ūkiai linkę skolintis būstui įsigyti ir kitiems tikslams su palūkanų normomis, kurių pradinis fiksavimo laikotarpis iki 1 m., o vartojimo – nuo 1 m. Nuo 2023 m. pabaigos kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) suteiktų naujų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti susitarimų palūkanų normos mažėjo ir visus 2024 m. Užstatu užtikrintų paskolų, kurių pradinis palūkanų normų fiksavimo laikotarpis nuo 1 m., palūkanų normos taip pat mažėjo.

• • PFĮ paskolos ir indėliai, tenkantys vienam Lietuvos gyventojui, nuolat augo. Per pastaruosius penkerius metus vienam gyventojui tenkančios paskolų būstui įsigyti ir indėlių sumos padidėjo po beveik 1,4 karto.

• • Nuo 2023 m. vidurio atotrūkis tarp paskolų ir indėlių palūkanų normų mažėjo ir 2024 m. pabaigoje sudarė 3,2 proc. punkto.

• • Nuo 2023 m. pabaigos PFĮ indėlių palūkanų normos mažėjo, o ilgesnės nei 6 mėn. trukmės indėlių palūkanų norma 2024 m. sumažėjo 1 proc. punktu.

• • 2024 m. sutarto termino indėliai sudarė beveik trečdalį visų Lietuvos namų ūkių indėlių ir per metus jų dalis padidėjo beveik 2 proc. punktais.

Namų ūkių paskolų, indėlių ir jų palūkanų normų 2020–2024 m. iliustracijos

Ne finansų bendrovių paskolos, indėliai ir jų palūkanų normos 2020–2024 m.

• • 2024 m. pabaigoje PFĮ suteiktų paskolų portfelyje dominavo paskolos namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms – sudarė atitinkamai 52,6 ir 40,2 proc. visų paskolų. 2024 m. visų suteiktų paskolų portfelis išaugo 11,4 proc.

• • PFĮ turimų indėlių struktūroje taip pat didžiausią dalį sudarė namų ūkių ir ne finansų bendrovių indėliai – 2024 m. pabaigoje jie sudarė atitinkamai 59,4 ir 25,3 proc. visų indėlių. 2024 m. PFĮ visų turimų indėlių suma padidėjo 9,3 proc.

• • 2024 m. PFĮ paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos nuolat mažėjo.

• • 2024 m. PFĮ su ne finansų bendrovėmis sudarytų naujų indėlių susitarimų, kurių pradinis terminas ilgesnis nei 6 mėn., palūkanų norma sumažėjo 1,1 proc. punkto.

• • Indėlių struktūroje dominuoja vienadieniai indėliai, o sutarto termino indėlių dalis 2024 m. pabaigoje sudarė 17 proc. visų indėlių.

• • 2024 m. pabaigoje PFĮ paskolų ne finansų bendrovėms pagal ekonominės veiklos rūšis struktūroje daugiausia buvo paskolų veikloms, susijusioms su nekilnojamojo turto operacijomis, didmenine ir mažmenine prekyba ir apdirbamąja gamyba. Paskolos šių veiklų bendrovėms sudarė 56,8 proc. viso PFĮ paskolų portfelio.

Ne finansų bendrovių paskolų, indėlių ir jų palūkanų normų 2020–2024 m. iliustracijos

Skolos vertybiniai popieriai 2014–2024 m.

• • Daugiausia į SVP investavo finansų bendrovės ir centrinė valdžia – per dešimt metų jų suma padidėjo atitinkamai 3,5 ir 7,8 karto.

• • Finansų bendrovės daugiausia turėjo nerezidentų išleistų SVP. Pavyzdžiui, 2014 m. finansų bendrovės rezidentų išleistų SVP turėjo už 2,5 mlrd. ir nerezidentų – už 4,3 mlrd. Eur, o 2024 m. – atitinkamai už 8,6 mlrd. ir 15,4 mlrd. Eur. Iš finansų bendrovių daugiausia SVP turėjo Lietuvos bankas ir indėlių bendrovės.

• • 2024 m. Lietuvoje išleista SVP už 25,8 mlrd. Eur. Daugiausia jų išleido centrinė valdžia (už 22,68 mlrd. Eur) ir ne finansų bendrovės (už 2,28 mlrd. Eur). Ne finansų bendrovių išleisti SVP nuo 0,07 mlrd. Eur (2014 m.) padidėjo iki 2,28 mlrd. Eur (2024 m.) ir dabar sudaro 8,8 proc. visų išleistų SVP.

• • Lietuvos rezidentų išleistų SVP pagrindiniai turėtojai yra nerezidentai (15,7 mlrd. Eur) ir Lietuvos finansų bendrovės (8,6 mlrd. Eur).

• • Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) sudaro 87,8 proc. visų išleistų SVP. Daugiausia VVP 2024 m. turėjo nerezidentai (14,0 mlrd. Eur) ir finansų bendrovės (7,9 mlrd. Eur).

Skolos vertybinių popierių 2014–2024 m. iliustracijos

Visus atnaujintus infografikus rasite Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Statistikos duomenų iliustracijos.

Daugiau išsamių ir naujausių duomenų, naudojamų iliustracijose, galima rasti: