Nacionalinio Kauno dramos teatro k\u016brybin\u0117s jungtys siekia Afrikos \u017eemyn\u0105. Jau tre\u010dius metus teatras dalyvauja K\u016brybi\u0161kos Europos partnerys\u010di\u0173 projekte \u201eDeconfining\u201c (liet. \u201eI\u0161silaisvinimas\u201c), kurio tikslas yra megzti Europos kult\u016brinius ry\u0161ius su Afrikos \u017eemyno kult\u016bromis, meno centrais ir k\u016br\u0117jais.<\/p>\n
Dalyvaudamas projekte, teatras suk\u016br\u0117 spektakl\u012f \u201eAtidaryk duris\u201c (re\u017e. Justinas Vinci\u016bnas) ir trumpametra\u017e\u012f film\u0105 \u201eDialogas tarp pasauli\u0173\u201c (k\u016br\u0117jai The School of Mutants). Pastarasis pristatytas Kaune ir Dakare.<\/p>\n
\n
MN 15 | Straipsnio vidus 1 pragrafas | 969×200<\/p>\n<\/div>\n
\u0160i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 13 dien\u0105 Nacionalinis Kauno dramos teatras pakviet\u0117 \u017ei\u016brovus \u012f premjer\u0105 pagal Burkina Faso dramaturgo Aristide\u2018o Tarnagda pjes\u0119 \u201eAtidaryk duris\u201c ( re\u017e. Justinas Vinci\u016bnas), o lapkri\u010dio 19 d. kino centre \u201eRomuva\u201c pristat\u0117 trumpo metra\u017eo film\u0105 \u201eDialogas tarp pasauli\u0173\u201c (\u201eDialogue from between the worlds\u201c).<\/p>\n
Lapkri\u010dio 22 dien\u0105 \u0161is filmas parodytas Senegalo sostin\u0117je Dakare. Filmo pristatyme, vykusiame Selebe Yoon galerijoje Dakaro meno bienal\u0117s metu, dalyvavo generalinis teatro direktorius Egidijus Stancikas, teatro meno vadovas Edgaras Klivis bei kult\u016bros projekt\u0173 ir turizmo vadybinink\u0117 R\u016bta Mala\u0161kevi\u010dien\u0117.<\/p>\n
Afrik\u0105 ir Lietuv\u0105 sujungusio filmo herojais pasirinktos dvi kino asmenyb\u0117s \u2013 Jonas Mekas (1924\u20132019) ir Ousmane Semb\u00e8ne (1923\u20132007).<\/p>\n
Filmo k\u016br\u0117jai \u2013 meninink\u0173 kolektyvas \u201eThe School of Mutants\u201c: St\u00e9phane Bott\u00e9ro, Hamedine Kane ir Val\u00e9rie Osouf. Filme Jono Meko vaidmen\u012f atliko re\u017eisierius Naubertas Jasinskas, o Ousmane Semb\u00e8ne \u2013 re\u017eisierius Alassane Sy. Filmavimai vyko tiek Lietuvoje, tiek Senegale.<\/p>\n
Filmo konsultantai Lietuvoje: Jono Meno bi\u010diulis, fotomenininkas Ar\u016bnas Kulikauskas, Bir\u017e\u0173 rajono savivaldyb\u0117s Jurgio Bielinio vie\u0161oji biblioteka, Jono Meko vizuali\u0173j\u0173 men\u0173 centras. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su Dakare \u012fsteigtu tarptautiniu meno ir mokslini\u0173 tyrim\u0173 centru \u201eRAW Material Company\u201c.<\/p>\n
Teatro meno vadovo Edgaro Klivio teigimu, trumpametra\u017einiame filme pateikiama alternatyvi istorija \u2013 \u012fsivaizduojamas dviej\u0173 garsi\u0173 kino meninink\u0173 Jono Meko i\u0161 Lietuvos\/Niujorko ir Ousmane Semb\u00e8ne i\u0161 Senegalo dialogas.<\/p>\n
\n\u201eMekas ir Semb\u00e8ne yra tos pa\u010dios kartos kino menininkai, kurie niekada nebuvo susitik\u0119, ta\u010diau abu patyr\u0117 ir savo filmuose savaip atspind\u0117jo 20 am\u017eiaus antrosios pus\u0117s realyb\u0119. Nors j\u0173 likimai ir kinematografinis stilius yra labai skirtingi, nei\u0161vengiamai atsiranda ir s\u0105sajos, paralel\u0117s, s\u0105skambiai. Abu buvo ne tik kino re\u017eisieriai, bet ir ra\u0161ytojai; \u2013 Mekas \u2013 poetas, o Semb\u00e8ne \u2013 prozininkas. Abu patyr\u0117, kas tai yra imperijos ir emigracija, tod\u0117l abiems r\u016bp\u0117jo tapatyb\u0117s ir atminties temos. \u012edomios s\u0105sajos ir persidengiantys kontekstai i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir abiejuose filmo pristatymuose. Kaune, Romuvos kino teatre, \u012f pristatym\u0105 susirinkusiems \u017ei\u016brovams buvo pasi\u016blyta pasi\u017ei\u016br\u0117ti ma\u017eiau Lietuvoje \u017einomo Semb\u00e8ne film\u0105 \u201eJuodaod\u0117 mergina\u201c, sukurt\u0105 1966 metais. Nustebino moderni \u0161io re\u017eisieriaus kino kalba, \u012ftakota Naujosios bangos estetikos, savo poetiniais \u012fvaizd\u017eiais artima ir lietuvi\u0161kai kino tradicijai. O Dakaro per\u017ei\u016bros diskusijose labiausiai akcentuotas Semb\u00e8ne siekis per vizualin\u0119 kino kalb\u0105 pasiekti paprastus \u017emones, kuriems buvo neprieinami jo pranc\u016bzi\u0161kai ra\u0161yti literat\u016briniai tekstai. Bet ir Meko papras\u010diausios kasdienyb\u0117s gro\u017eis ir bas\u0173 koj\u0173 nostalgija i\u0161rei\u0161kia pana\u0161\u0173 siek\u012f. Tokie sulyginimai ir visi\u0161kai netik\u0117tos naujos s\u0105sajos i\u0161ple\u010dia kult\u016br\u0105 u\u017e \u012fprast\u0173 ir da\u017enai labai ribot\u0173 r\u0117m\u0173\u201c, \u2013 filmo reik\u0161m\u0119 apib\u016bdino E. Klivis.<\/p>\n<\/blockquote>\n
Egidijus Stancikas sako, jog su \u0161iuo k\u016briniu buvo be galo oru dalyvauti Dakaro bienal\u0117s renginiuose: \u201e\u012e filmo pristatym\u0105 susirinko labai \u012fvairi publika, buvo ilgai diskutuojama. \u0160is projektas mums liudija apie daug bendro turin\u010dias skirting\u0173 kontinent\u0173 kult\u016bras.<\/p>\n
Buvo \u012fdomu susipa\u017einti su Dakaro bienal\u0117je pristatomo Afrikos meno \u012fvairove, kuris sunkiomis s\u0105lygomis bei u\u017ea\u0161trintomis aplinkyb\u0117mis randa unikali\u0105 rai\u0161k\u0105. Gr\u012f\u017eome sklidini pasidid\u017eiavimo, jog K\u016brybi\u0161kos Europos projektas padovanojo ne tik \u012fdomias kult\u016brines s\u0105sajas, k\u016brybines pa\u017eintis ir bi\u010diulyst\u0119, bet tuo pa\u010di\u0173 ir partnerys\u010di\u0173 perspektyv\u0105.\u201c<\/p>\n
Projektas bendrai finansuojamas Europos S\u0105jungos, Lietuvos kult\u016bros instituto, Lietuvos kult\u016bros ministerijos ir Lietuvos kult\u016bros tarybos. Daugiau nei 250 meninink\u0173, 2 500 kult\u016bros organizacij\u0173 atstov\u0173, 400 kult\u016bros suinteresuot\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 i\u0161 dviej\u0173 \u017eemyn\u0173 ir daugiau nei 30 \u0161ali\u0173 dirba kartu, kad sukurt\u0173 \u012ftrauki\u0105, tvari\u0105 ir dalyvavimu pagr\u012fst\u0105 Europos ir Afrikos bendradarbiavimo sistem\u0105.<\/p>\n\n
\n
<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n